Vilniaus kredito unija - patikimas finansų partneris
Visuomenės finansiniam raštingumui gerinti – ypatingas penkių valstybės institucijų dėmesys

Visuomenės finansiniam raštingumui gerinti – ypatingas penkių valstybės institucijų dėmesys

Siekdamos pagerinti gyventojų finansinį raštingumą, penkios valstybės institucijos susitarė iki 2021 m. kartu įgyvendinti Visuomenės finansinio švietimo planą. Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra veikdami kartu sieks pagerinti gyventojų kaupimo ateičiai įgūdžius, paskatinti racionaliai rinktis finansinius produktus ir paslaugas, sąžiningai mokėti mokesčius, skelbia Lietuvos bankas.

„Technologijų pažanga ir sparti finansų rinkų integracija nuolat siūlo naujų finansinių paslaugų ir jų teikimo būdų. Natūralu, kad kartais sudėtinga visus juos perprasti, tinkamai įvertinti privalumus ir prisiimamą riziką. Nors dauguma gyventojų naudojasi vienomis ar kitomis finansinėmis paslaugomis ir produktais, tačiau ne visada sprendimus priima įvertindami visas aplinkybes. Mūsų turimi duomenys taip pat rodo, kad ateičiai kaupia tik mažiau nei pusė namų ūkių, o daugiau nei penktadalis skolinasi vartojimui. Visa tai reiškia, kad vartotojų finansinis švietimas būtinas ir jį vykdysime tiek pasiūlydami žmonėms praktines priemones, tiek skleisdami finansines žinias“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Geresnis finansinis ir mokesčių raštingumas padeda mažinti gyventojų finansinę atskirtį, namų ūkių įsiskolinimo riziką ir prisideda prie valstybės finansų stabilumo.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikti tarptautinių tyrimų rezultatai atskleidė, kad Lietuvos moksleiviams ir suaugusiems gyventojams itin trūksta finansinio raštingumo žinių ir įgūdžių.

Tarptautinis EBPO PISA tyrimas parodė, kad Lietuvos penkiolikmečių finansinis raštingumas nesiekia jų bendraamžių lygio kitose šalyse. Lietuva kartu su Slovakija yra sąrašo apačioje ir dalinasi 11-12 pozicijas iš 15 tyrime dalyvavusių šalių. Geriausių finansinio raštingumo rezultatų pasiekė Kinijos, Belgijos, Kanados, Rusijos ir Nyderlandų penkiolikmečiai. Prasčiausi pasiekimai – Brazilijos, Peru ir Čilės moksleivių. Tyrimas atskleidė didžiulį atotrūkį tarp Vilniaus, didžiųjų miestų ir rajonų, kaimų mokyklų mokinių rezultatų. Taip pat tyrimas parodė, kad Lietuvos mergaitės finansinio raštingumo srityje gerokai lenkia berniukus (tyrimo rezultatai).

Visuomenės finansinio švietimo plane numatoma, kad Švietimo ir mokslo ministerija įtrauks finansinį ir mokesčių raštingumą į formaliojo ugdymo programas, sudarys galimybes pedagogams tobulinti ir palaikyti kvalifikaciją finansinio ir mokesčių raštingumo srityje. Iki šiol Lietuvos mokyklose finansinio ir mokesčių raštingumo buvo mokoma nereguliariai, o ugdymo kokybė priklausė nuo pedagogo motyvacijos, įsitraukimo ir susidomėjimo šia tema.

Lietuvos bankas informuoja, kad vykdys vartotojų finansinio švietimo kampaniją, skatindamas gyventojus racionaliai rinktis finansinius produktus bei paslaugas ir kaupti ateičiai. Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra savo ruožtu informuos gyventojus apie viešuosius finansus, mokesčių ir socialinio draudimo įmokų naudą. Siekiant koordinuoti institucijų pastangas, steigiamas finansinio švietimo koordinacinis komitetas.