Vilniaus kredito unija - patikimas finansų partneris
Lietuvos finansų sektoriaus būklė stabili, tačiau svarbi atidi stebėsena

Lietuvos finansų sektoriaus būklė stabili, tačiau svarbi atidi stebėsena

Siekdamas įvertinti šalies finansų sistemą, Lietuvos bankas kasmet atlieka apžvalgą. Šiemet daug dėmesio buvo skirta šalyje veikiančių finansinių įstaigų padėčiai įvertinti. Remiantis apžvalgos rezultatais, finansų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimoms grėsmėms. Skolinimo tempas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje ir, jeigu nekilnojamojo turto (NT) rinkos ir kreditavimo augimo sparta išliks tokia kaip dabar ar dar padidės, rizika stabilumui gali išaugti per artimiausius porą metų, skelbia Lietuvos bankas.

„Ir auganti ekonomika, ir naujausi vadinamieji streso testai, parodantys, kaip mūsų bankai atlaikytų galimus šokus, patvirtina, kad Lietuvos finansų sektorius yra stiprus. Tačiau sparčiai didėjant kreditavimui negalime prarasti budrumo – turime užtikrinti, kad skolinimo politikos kartelė būtų iškelta aukštai. Bankai neturėtų pamiršti praeities pamokų ir, finansiniam ciklui perėjus į augimo fazę, privalo būti pasirengę galimiems iššūkiams“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

2016 m. skolinimo gyventojams ir įmonėms apimtis išaugo daugiau nei 8 proc. ir dvigubai viršijo BVP augimo tempą. Pernai labiausiai padidėjo NT paskolų portfelis. Kartu gerėjo ir paskolų portfelio kokybė – mažėjo blogų paskolų suma.

„Lietuvoje NT rinka šyla, bet apie jos perkaitimą kalbėti per anksti. Vis dėlto, jei NT rinkos temperatūra pakiltų virš saugios ribos, esame pasirengę nedelsdami reaguoti ir riboti pernelyg rizikingą NT rinkos ir skolinimo raidą. Priemonių tam turime“, – teigia V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas kiekvienais metais atlieka šalies bankų testavimą, kuris parodo, kaip sistema veiktų nepalankiomis sąlygomis. Atlikti skaičiavimai rodo, kad visa šalies finansų sistema yra atspari šokams.

Neigiamų pasekmių Lietuvai gali turėti aukštas ir tebeaugantis Švedijos ir Norvegijos būsto kainų ir gyventojų įsiskolinimo lygis. Jeigu NT kainos šiose šalyse staiga ir labai kristų, pagrindinis kanalas, kuriuo pasekmės pasiektų Lietuvą, būtų mažesnė skolinimo apimtis mūsų šalyje. Be to, Lietuvoje galėtų brangti paskolos.

Tobulėjant informacinėms technologijoms, vis daugiau paslaugų teikiant elektroninėje erdvėje, stiprėja ir kibernetinių nusikaltimų grėsmė. Ją, kaip didžiausios svarbos riziką šalies finansų sistemai, 2017 m. gegužės mėn. Lietuvos banko atliktoje apklausoje įvardijo finansų rinkos dalyviai.

„Natūralu, kad su technologijomis atsiranda ir pavojų. Juos svarbu tinkamai įvertinti ir užkirsti jiems kelią. Lietuvos bankas pirmasis euro zonoje atliko išsamią šalies bankų kibernetinio saugumo patikrą. Ji nebuvo privaloma, bet joje sutiko dalyvauti visi pagrindiniai rinkos dalyviai. Rezultatai neblogi, tačiau negalima atsipalaiduoti, kadangi kibernetiniai nusikaltėliai į priekį žengia tokiu pat greičiu, kaip ir technologijos. Savo ruožtu ir toliau atidžiai vertinsime padėtį ir tikrinsime rinkos dalyvių pasirengimą kibernetiniams netikėtumams“, – sako V. Vasiliauskas.