Vilniaus kredito unija - patikimas finansų partneris
Kokie kasdieniai įpročiai trukdo taupyti?

Kokie kasdieniai įpročiai trukdo taupyti?

Lietuvos banko atliktos apklausos rezultatai parodė, kad kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Tačiau neretai girdime žmones kalbant, kad mūsų šalyje per maži atlyginimai, todėl dažniausiai tenka gyventi „nuo algos iki algos“. Gal dėl menko finansinio rezervo kalti ne maži atlyginimai, o mūsų požiūris į taupymą? Pateikiame keletą kasdienių įpročių, trukdančių taupyti.

Įprotis leisti pinigus
Vienas iš įpročių, trukdančių taupyti – tai įprotis leisti uždirbtus pinigus. Gana dažnai, gavus nedidelius pajamų priedus, žmonės išleidžia kur kas daugiau pinigų, galvodami, kad vis dar tebeleidžia gautą priedą.
Taip pat dažnai netinkamai skirstome savo pajamas ir išlaidas. Finansų ekspertai pataria atskirti poreikius nuo norų, išsiaiškinti, kurios išlaidos būtinos, o kurios – tik atrodo svarbios. Be to, skirtingai vertiname pajamas. Todėl neretai pakliūvame į prekybininkų pinkles ir pasiduodame akcijoms, išpardavimams, nors vienų ar kitų prekių mums net nereikia.

Požiūris: „atsidėsiu tai, kas liks“
Bene labiausiai taupyti trukdo netinkamas požiūris: „atsidėsiu tai, kas liks“. Deja, dažniausiai mėnesio gale nieko ir nelieka. Taupymui skirtą sumą (pavyzdžiui, 10 proc. pajamų) patartina atidėti kas mėnesį vos gavus darbo užmokestį, o ne taupyti tada, jei liks mėnesio pabaigoje. Toks taupymo metodas, kai pirmiausia galvojame apie poreikių patenkinimą, o tik paskui – apie taupymą, yra neveiksmingas. Taupydami, išsikelkite tikslą patenkinti tuos pačius poreikius, tačiau su kiek mažesniu biudžetu nei tai darydavote įprastai.

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis taip pat pritaria vyraujančiai nuomonei, kad sutaupyti nepavyksta dėl netinkamo gyventojų požiūrio į išlaidų valdymą, taip pat įtakos turi finansinės disciplinos trūkumas. „Statistikos departamento kiekvieną mėnesį skelbiami Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai rodo, kad net ir ekonominio pakilimo bei atlyginimų augimo laikotarpiu vyraudavo neigiama nuomonė apie to meto tinkamumą taupyti. Požiūris į išlaidavimą ir taupymą, tinkamas finansinių prioritetų išdėstymas turi įtakos, ne tik tam, kiek bus sutaupoma, bet ir šeimos finansinės situacijos tvarumui“, – teigia A. Škarnulis.

Nemokėjimas planuoti
Taupyti galima dviem būdais – planuojant savo išlaidas arba padidinant pajamas. Pavyzdžiui, susirandant geriau apmokamą darbą. Pasiryžus taupyti, turime išsikelti konkretų tikslą: dėl ko taupome. Turint tikslą (atostogos, naujas kompiuteris, naujas butas), planuoti išlaidas įdomu. Kontroliuoti išlaidas gali būti įdomiau, jei rasime bendraminčių, kurie tai darytų kartu. Atkreipiame dėmesį, kad svarbu ne tik fiksuoti savo išlaidas, bet skirti laiko ir jų analizei, planavimui bent kartą per mėnesį ir metų pabaigoje ar pradžioje.

Mažos pagundos
Turėdami aiškų taupymo tikslą, kai kurie žmonės vis tik nesugeba susitaupyti. Protingas taupymas yra ne vienos dienos iššūkis, o ilgalaikis įprotis, todėl rytinis kavos puodelis pakeliui į darbą pradžiugina nedelsiant. Tokiu atveju finansinio tikslo patrauklumas nublanksta prieš neatidėliotiną trumpalaikį pasitenkinimą mažomis pagundomis.
Pavyzdžiui, taupant nuosavo būsto pradiniam įnašui dažnai tenka taupyti pinigus trejus ar penkerius metus, tačiau skania kava mėgautis galima kiekvieną rytą be didesnių pastangų. Kiekvienas rytinės kavos puodelis mus kasdien atitolina nuo svarbių finansinių tikslų. Rytinė kava kainuoja apie 2 €. Per metus kasdienei ryto kavai skiriame maždaug apie 700 €, per penkerius 3 500 €, o tai jau beveik trečdalis pradinio įnašo už būstą. Todėl stengdamiesi pakeisti kasdienius įpročius, atrasime taupymo galimybių ir užsitikrinsime saugesnę finansinę ateitį.