Vilniaus kredito unija - patikimas finansų partneris
Ketinantiems imti paskolą būstui – naujovės ir didesnė apsauga

Ketinantiems imti paskolą būstui – naujovės ir didesnė apsauga

Lapkričio 10 d. kadenciją baigiantis Seimas priėmė su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą ir  su juo susijusių įstatymų pakeitimus. Įstatymu bus stiprinama būsto ar kito nekilnojamojo turto kredito gavėjų teisinė apsauga, skatinama kredito paslaugų rinkos plėtra ir konkurencija tarp kredito davėjų bei tarpininkų.

Finansų ministrės Rasos Budbergytės nuomone, šiuo įstatymu atveriamas kelias naujovėms, didinama konkurencija būsto kreditų rinkoje, o svarbiausia – stiprinama vartotojų apsauga. „Prieš imdami būsto kreditus žmonės turėtų tinkamai įvertinti savo galimybes, kadangi kalbame apie reikšmingus ilgalaikius įsipareigojimus“, – teigia finansų ministrė.

Įsigaliojus šiam įstatymui, numatoma, kad griežtesnės nei iki dabar nuostatos būtų taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, kurios sudaromos su vartotojais, bet ir kitoms kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nurodo, kad nauji pakeitimai nekeičia bankų taikomos kainodaros, tik nustato, kad atitinkamos priemonės būtų vadinamos neklaidinančiais pavadinimais, o vartotojai apie jų esmę būtų tinkamai informuojami, nes palūkanų norma, kuri reguliariai arba kredito sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis gali būti keičiama, laikytina kintamąja, o ne fiksuotąja palūkanų norma.

Naujojo įstatymo priėmimą Finansų ministerijos specialistai vertina teigiamai ir linkę vadinti gana ženkliais pokyčiais būsto paskolų rinkos reguliavime. Įstatymo pokyčiai atitinka europietiškus reikalavimus ir tendencijas, kurie padės ne tik sugriežtinti tokio pobūdžio kreditų išdavimą, bet ir labiau apgins vartotojų teises ir interesus, apsaugos juos nuo nepagrįstų bankų pretenzijų.

Už įstatymo priėmimą balsavo 77 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė.

Jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašys naująjį Būsto kredito įstatymą, jis įsigalios nuo kitų metų liepos 1 dienos.

Finansų ministerija pateikia tokias įstatymo nuostatas

Kredito davėjai ar tarpininkai privalės vartotojams pateikti standartinę informaciją apie kreditą ir privalomas kredito sutarčių sąlygas. Taip pat įtvirtintas privalomų kredito sutarčių sąlygų sąrašas (kredito palūkanų dydžio ir/ar rūšies keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.).

Siekiant, kad kredito gavėjai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų,  įstatyme numatytas 30 d. laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galėtų atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti kredito pasiūlymus bei savo galimybes. Tiesa, kredito gavėjas gali sudaryti kredito sutartį ir per trumpesnį nei kredito davėjo suteiktą apsvarstymo laikotarpį. Be to, per 14 d. nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.

Įstatyme naujai įtvirtinta, kaip derėtų vadinti būsto kredito palūkanų normas. Fiksuotomis kredito palūkanomis būtų laikomos tik tos, kurios nebus keičiamos visą kredito sutarties laikotarpį.

Griežtesnės nei iki šiol nuostatos bus taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su būsto kreditų ėmėjais, bet ir kitoms kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties. Nauji reikalavimų nebus taikomi tik pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą sudaromoms kredito sutartims.

Fiziniai asmenys, skolinantys asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir šio įstatymo reguliuojamus kreditus. Tokio tarpusavio skolinimo operatoriams nustatomi atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai bei apriboti skolinamų lėšų dydžiai.

Kredito davėjai ar tarpininkai negalės reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas būsto kredito sutartį kartu įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Išimtys: įkeisto turto draudimas ir reikalavimas turėti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą.

Įstatyme įtvirtinta kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus. Numatoma, kad tokiais atvejais kredito davėjas gali prašyti kompensacijos, kuri negalės viršyti 3% anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos.

Kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negalės viršyti 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokių kitų netesybų ar mokėjimų už sutarties nevykdymą kredito davėjas negalės taikyti.

Numatyta „kredito atostogų“ galimybę, t. y. išimtinėmis aplinkybėmis (kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu ir dėl to sumažėjus jo pajamoms, kai kredito gavėjas nebetenkina priežiūros institucijos nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų), atidėti įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui. Kredito davėjai taip pat skatinami bendradarbiauti su finansinių sunkumų turinčiais kredito gavėjais ir ieškoti bendrų abiem pusėms priimtinų sprendimų.