Vilniaus kredito unija - patikimas finansų partneris
Dalykai, kuriuos būtina žinoti prieš perkant būstą

Dalykai, kuriuos būtina žinoti prieš perkant būstą

Nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ vadovė Viktorija Vanagė teigia, jog lietuviai būstą dažniausiai keičia po svarbių gyvenimo įvykių: susituokę, gimus vaikui ar tuomet, kai vaikai užauga ir būstas tampa per didelis. Nekilnojamasis turtas – bene didžiausia mūsų gyvenimo investicija. V. Vanagė dalijasi patarimais, aktualiais ketinantiems įsigyti naują būstą.

Atsakykite į svarbius klausimus

Prieš įsigydami būstą, atsakykite sau į kelis esminius klausimus. „Pirmasis – kokio būsto reikia: jei planuojate šeimos pagausėjimą, 2 kambarių gali ir neužtekti, galbūt iš karto geriau rinktis 3 kambarių būsto. Antras klausimas – kiek turiu pinigų“, – vardija V. Vanagė.

Jos manymu, neretai girdimas klausimas – o gal galima būstą įsigyti neturint 15 proc. pradinio įnašo.
Atsakymas: greičiausiai galima, tačiau ji pataria verčiau pataupyti – jei nesusitaupėte 15 proc., pati paskola ateityje gali tapti sunkia našta. Tą jums tikrai patvirtins tie, kurie pirko būstus 2007-2008-aisiais.

Vis tik V. Vanagė pataria nebijoti svajoti – jei neįperkate surasto ir jūsų lūkesčius tobulai tinkančio būsto, pamėginkite pasiūlyti savo kainą. Tikrai pasitaiko atvejų, kai būsto kaina yra nepagrįstai užkelta.

Svarbu nepermokėti

„Maždaug 95 proc. nekilnojamojo turto skelbimų koncentruojasi penkiuose pagrindiniuose portaluose: aruodas.lt, domoplius.lt, skelbiu.lt, ntzemelapis.lt, alio.lt“, – sako V. Vanagė.

Ji paneigia mitą, jog nekilnojamojo turto agentūros turi daug „užslėptų“ nereklamuojamų pasiūlymų. V. Vanagės teigimu, tai būna nebent išskirtinai prabangus būstas.

„Jei turite grynų pinigų, galite mėginti pasižvalgyti puslapyje evarzytines.lt. Tačiau, mūsų nuomone, aukciono būdu perkamas turtas turėtų kainuoti pigiau, nei įprastai kainuoja rinkoje. Pradinė kaina visuomet būna žemesnė, nei rinkos kaina. Nesenas pavyzdys: 3 kambarių butas Perkūnkiemyje buvo parduodamas už 70 tūkst. eurų. Mes išanalizavome vidutinę jo rinkos kainą – tai būtų apie 90 tūkst. eurų. Kartu apsibrėžėme, jog kainai pakilus aukščiau dėl turto nebesivaržysime. Jis buvo nupirktas už 135 tūkstančius eurų. Taigi pagavus azartą galima gerokai permokėti“, – perspėja pašnekovė.

Papildomi būsto paieškos kanalai: laikraščiai, į kuriuos skelbimus deda senyvi žmonės, taip pat paiešką praplečia ir įvairios grupės „Facebook“ paskyrose, o jei nusižiūrėjote konkretų namą, galite pakabinti skelbimą jo laiptinėje, prie įėjimo.

„Būstas yra stipriai emocijų nulemtas pirkinys. Ateiname ir, jei dar kokie 3 žmonės už durų laukia, šast, ir nusiperkame. Tačiau palyginkime, kaip mes perkame automobilį: atidžiai apžiūrime, vežame patikrinti į autoservisą, ten patikrina dažų sluoksnius ir taip toliau. O butas – tai dar didesnė investicija. Taigi siūlau pasiimti į apžiūrą statybininką, santechniką, kurie nusimano ir patikrintų buto įrengimų kokybę“, – pataria V. Vanagė.

Nekilnojamasis turtas – viena didžiausių mūsų gyvenimo investicijų. Todėl norisi jį nupirkti už rinkos arba net už žemesnę kainą. Kaip ją atrasti? J. Vanagė pataria išanalizuoti aplink ar tame pačiame rajone parduodamų panašių būstų kainas. Esant poreikiui, galite kreiptis į nekilnojamojo turto vertintoją ar brokerį.

Prašydami nuolaidos, turėkite argumentų

„Geras šaltinis yra puslapis ntsandoriai.lt. Nes internete gali būti užrašyta viena kaina, o realiai būstas parduodamas už kitokią kainą. Taigi šiame puslapyje yra registruojami visi įvykę sandoriai – pasirinkite pusės metų ar metų periodą ir paanalizuokite, už kiek pirktas ir parduotas panašus į jūsiškį nusižiūrėtą būstą turtas“, – dar vieną vertingą patarimą pateikia V. Vanagė.

Perėjus į būsto apžiūrų etapą, V. Vanagė pataria 4 ar 5 būstus apžiūrėti per vieną dieną. Pasiimkite laisvadienį ir atsidėkite tam. Tokiu būdu atsiminsite visus butus ar namus, galėsite objektyviau juos palyginti. Beje, kai įžengiate į savo svajonių būstą – tvardykite emocijas.

„Kartais klientai taip įsijaučia, jog net nenori išeiti iš apžiūrimo būsto. Turto savininkas jau kreipia kalbą link „tai gal jūs jau eikite“, – juokiasi V. Vanagė.

Ji sutiko, jog esame tauta, kuri mėgsta pasiderėti. Tačiau paprastas „nuleiskite man 20 tūkst. eurų“, būsto savininko tikrai neįtikins. Prašydami nuolaidos, turite rasti tam argumentų. Kokie jie gali būti? „Atsispausdinkite nekilnojamojo turto skelbimus ir parodykite: „Šis panašus objektas, kainuoja tiek ir tiek. Jūsiškis – 15 tūkst. eurų brangiau. Nusistatykite savo maksimalų pasiūlymą, pasikonsultuokite su nekilnojamojo turto agentu. Galite naudotis ir NT brokerio paslaugomis. Kai derybos įkaista, neatsistokite ir neišeikite – verčiau padarykite 5 minučių pertrauką ir grįžkite tartis. Juk pardavėjas nori parduoti, o jūs – nusipirkti“, – sako V. Vanagė.

Beje, vienas svarbiausių dalykų – prieš aršiai derėdamiesi, turėkite banko atsakymą dėl maksimalios suteikiamos paskolos sumos.

Suderėję kainą pasirašykite preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Joje turėtų būti nurodyta būsto kaina, būsto savininkas, pirkėjas ir data, iki kada privalote pasirašyti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat turėtų būti numatytos baudos už sutarties nevykdymą.

Avansas dažniausiai sudaro 5–10 procentų sandorio vertės. Jis gali kilti iki 15 proc. sandorio vertės. Preliminarioje sutartyje taip pat reikėtų nurodyti įsikraustymo terminą ir notarų biurą, kuriame bus pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis.

„Notarų biurą reikia nurodyti apsisaugant nuo pardavėjo „dingimo“ rizikos. Labiau rizikuoja pirkėjas, palikęs avansą. Jei pardavėjas nebekelia ragelio, kreipkitės į notarų biurą ir jie sutvarkys visus teisinius reikalus, susijusius su sutarties nevykdymu“, – pasakoja pašnekovė.

Nepamirškite įsirengimo išlaidų

Kalbant apie notarines išlaidas, kurios pagal įstatymus turėtų tekti pirkėjui, taip pat galima derėtis. Jei pardavėjas jums padarė didesnę nuolaidą, jis turi teisę paprašyti apmokėti notarines išlaidas. Jei atvirkščiai, pirkėjas gali prašyti šias išlaidas padengti. Vis tik dažniausias atvejis, kai jos dalinamos perpus.

Taip pat paprašykite kuo naujesnio Registrų centro išrašo, kad sužinotumėte, ar turtui nėra uždėtas areštas, galiausiai, ar pirkėjas iš tiesų yra būsto savininkas, ar nėra bendrasavininkių. Šiame išraše taip pat atsispindi kiti su NT turtu susiję apribojimai – galbūt dėl jo šiuo metu vyksta koks nors teismas.

„Kaip pirkėjai turite pareikalauti, kad pardavėjas jums atneštų pažymas iš visų komunalinių paslaugų tiekėjų, jog neturi įsiskolinimų“, – patarimą duoda V. Vanagė.

Jei jūs parduodate būstą, kurio paskola dar nėra visiškai išmokėta, bankas turi išduoti leidimą būstą parduoti.
Pasiimdami būsto raktus papildomai pasirašykite priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodomi perduodami baldai, kiti daiktai. Iki šio momento turto savininkas turi būti sumokėjęs visas skolas komunalinių paslaugų teikėjams.

Beje, įsigydami naują būstą nepamirškite suplanuoti išlaidų jo įrengimų. V. Vanagės teigimu, būstas dažniausiai įsirengiamas per 2–4 mėnesius, o apdailos kaina, priklausomai nuo jūsų poreikių, svyruoja nuo 200 iki 400 eurų už kvadratinį metrą.