Vilniaus kredito unija - patikimas finansų partneris
Būsto įrengimas. Ką reikia žinoti?

Būsto įrengimas. Ką reikia žinoti?

Sėkmingai gauta paskola ir būstas naujos statybos name – turbūt bene daugelio šeimų vienas iš tikslų. Vis dėlto po įsigijimo seka kitas kur kas sunkesnis darbas – naujosios gyvenamosios vietos įrengimas. Neretai butą, namą ar kotedžą įsigyjame tik su daline apdaila, tai reiškia, kad visiškai viską įsirengti reikės patiems. Deja, perkant pirmąjį būstą, tai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tad nuo ko pradėti naujo būsto įsirengimą pataria technikas Kastytis Vaseris.

Kas slepiasi po sąvoka „dalinė apdaila“?

Pradėti reikėtų nuo to, kad dažnai perkant būstą naujos statybos name pardavėjai nurodo, kad jis yra su „daline apdaila“. Ši sąvoka nėra reglamentuota ir kiekvienu atveju gali reikšti ką kitą. Prieš įsigydami butą, namą ar kotedžą, pardavėjų būtinai klauskite, ką jų atveju reiškia „dalinė apdaila“.

Dažniausiai po šiuo žodžių junginiu slepiasi tai, kad būste (bute, name ar kotedže) bus suformuotos patalpos, t. y. pastatytos pertvaros, nutinkuotos mūrinės sienos, įrengtas grindų pagrindas su garsą izoliuojančiais sluoksniais, įrengti vamzdynų įvadai (kanalizacija, vandentiekis), padarytas elektros įvadas, kartais minimaliai išvedžiota elektros instaliacija.

Įsirengiame būstą. Darbų eiga

Prieš pradėdami bet kokius apdailos darbus, pasidarykite detalų interjero planą, o geriausia, kai tai padaryti padeda specialistai – interjero dizaineriai.

Sudėlioti preliminarų interjero projektą galima ir savarankiškai, tačiau nepamirškite, kad prieš pradedant bet kokius įrenginėjimo darbus reikia žinoti, kur kas stovės, kur bus kokios erdvės. Tai dažnai padaryti patiems nėra lengva, o profesionaliai parengtas projektas padeda sutaupyti ir laiko, ir lėšų.

Planuodami savarankiškai galite neapgalvoti, kur kokios rozetės ar laido reikės, o įsibėgėjus apdailos darbams tai įrengti bus kur kas sudėtingiau – teks gadinti jau paruoštas sienas.

Turint projektą verta sudėlioti konkrečių darbų eigą. Pirmiausia svarbu pabaigti betonavimo, tinkavimo darbus, vėliau – įrengti inžinerines sistemas: elektros, vandentiekio, vėdinimo ir kitas instaliacijas. Tuomet seka sienų glaistymas, plytelių klijavimas, stacionarių baldinių sistemų, tokių kaip spintos, įrengimas, grindų dangos klojimas.

Sienos. Kaip jas paruošti?

Vienas svarbesnių būsto įrengimo etapų – sienų ir lubų parengimas apdailai. Prieš to imantis ypatingai svarbu iš anksto numatyti, kokia siena ar lubos bus: tapetuotos, klijuotos plytelėmis, dažytos, jei dažytos, tuomet kaip – matiškai, pusiau matiškai, pusiau blizgiai, ar blizgiai. Visa tai būtina žinoti norint teisingai paruošti paviršių, išvengti perteklinių darbų.

Nemenkas iššūkis ruošiant sienas – išsirinkti tinkamą glaistą. Šių produktų pasiūla yra milžiniška, tačiau reikėtų žinoti, kad yra trys pagrindinės glaistų grupės: polimeriniai (džiūnantys ore), gipsiniai (chemiškai besirišantys, kietėjantys) ir cementiniai. Gyvenamo būsto įrengimui dažniausiai pasirenkami gipsiniai arba polimeriniai glaistai.

Klijuojant plyteles svarbu pasirinktos medžiagos

Remiantis patirtimi, klojant plyteles dažniausiai pasitaikanti klaida – brangių plytelių įsigijimas, bet netinkamas, nekokybiškas jų išklojimas. Dažnai geroms plytelėms naudojami netinkami klijai, nekokybiškai paruošiamas pagrindas ar technologiškai neteisingai įrengiamos siūlės.

Plytelių klijavimas reikalauja žinių, įgūdžių ir sugebėjimų. Jei naudojamos įprastos, nebrangios, standartinių matmenų plytelės, suklysti yra sunkiau: darbo brokas retai būna akivaizdus. Visai kita situacija būna tuomet, kai imamasi klijuoti išskirtines plyteles: didelių matmenų, natūralaus akmens ar pasižyminčias ypač mažu įgeriamumu. Tokiais atvejais būtina pasirinkti tinkamus gruntus, plytelių klijus, siūlių užpildus bei hermetikus ir, žinoma, savo darbą puikiai išmanančius profesionalus – tik tuomet rezultatas bus tenkinantis.

Kaip užtikrinti grindų garso izoliaciją?

Atliekant būsto apdailos darbus, patariu atkreipti dėmesį į grindų konstrukciją ir dangą. Ir daugiabučiuose, ir kotedžuose ar kelių aukštų individualiuose namuose dažnai pasitaiko problema, kai neapgalvojamas galimas smūginis triukšmas, jis pastebimas tik baigus apdailos darbus.

Smūginis triukšmas yra garsas, sklindantis nuo vaikščiojimo, bėgiojimo. Jį gerai slopina grindų konstrukcijose esantys smūginio triukšmo garso izoliacijos sluoksniai, dėl kurių nėra kieto kontakto su perdanga ar besiribojančiomis sienomis: būtent jomis sklinda garsas. Vienas iš paprasčiausių bei efektyviausių sprendimų, norint išvengti šios problemos – plaukiojančios grindų dangos, laminatas ar parketas ant garsą izoliuojančio sluoksnio.

Garso izoliacija būna dar geresnė, jei naudojama masyvi gipso plaušo plokštė su garsą izoliuojančiu pasluoksniu. Paklojus tokią plokštę, gaunamas masyvus naujas grindų pagrindas ant efektyvaus garsą izoliuojančio sluoksnio. Tokiu atveju galima kloti ir neplaukiojančias grindų dangas – pavyzdžiui, kilimą, klijuojamą parketą, plyteles.