Vilniaus kredito unija - patikimas finansų partneris
Apklausa: 43 proc. gyventojų savo finansinę padėtį vertina gerai

Apklausa: 43 proc. gyventojų savo finansinę padėtį vertina gerai

Šeimų finansinė padėtis ir elgsena daro reikšmingą įtaką Lietuvos finansų sistemos stabilumui. Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad 6 iš 10 namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų išlaidas.

„Tendencijos rodo, kad nuosaikiai auga gyventojų, kurie savo finansinę padėtį vertina gerai, dalis. Tiesa, didesnis pirkinys lieka iššūkis daugumai apklaustųjų“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Milda Šeškutė.

Du iš penkių (43 proc.) namų ūkių teigia, kad jiems pakanka pinigų maistui ir drabužiams, jie gali šiek tiek sutaupyti, tačiau įsigyti didesnio pirkinio neišgalėtų. Beveik kas penktas (18 proc.) namų ūkis teigė, kad galėtų įsigyti televizorių, šaldytuvą ar panašius daiktus, tačiau įsigyti buto ar panašaus atitinkamos vertės pirkinio jie sau leisti negali. Daugiau nei kas trečiam namų ūkiui (beveik 35 proc. apklaustųjų) vos užtenka pinigų maistui arba jie pinigų maistui turi, tačiau jų pritrūksta drabužiams įsigyti.

Gyvenantys nuosavame būste teigia du iš trijų namų ūkių. Daugiau nei trečdalis (38 proc.) jaunesnių (18–29 m.) gyventojų nurodė gyvenantys nuomojamame būste. Nuosavame būste su paskola dažniausiai gyvena didmiesčių respondentai (12 proc.), o giminaičių būste dažniau gyvena jaunesni apklaustieji (21 proc.). Nuosavame būste be paskolos daugiausia gyvena 50 metų amžiaus ir vyresni gyventojai (85 proc.).

Gyventojų taupymo įpročiai iš esmės nesikeitė – kas antram namų ūkiui ir toliau pavyksta sutaupyti bent dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį sutaupoma nuo 31 iki 150 eurų – taip teigė apie pusė namų ūkių, kuriems per praėjusį pusmetį pavyko sutaupyti.

Jeigu pajamos padidėtų daugiau nei 20 proc., didžiąją papildomų lėšų dalį taupymui skirtų trys iš aštuonių (38 proc.) apklaustųjų, o beveik vienas iš keturių (24 proc.) namų ūkių papildomas pajamas išleistų. Beveik du iš trijų (63 proc.) gyventojų teigia, kad praradę pagrindinį pajamų šaltinį, nesiskolindami išgyventų ne ilgiau nei trys mėnesiai.

Pritrūkus pinigų, dauguma (beveik 46 proc. apklaustųjų) „karpytų“ išlaidas, beveik 18 proc. skolintųsi iš giminaičių, o beveik 15 proc. ieškotų papildomo darbo.

Trys ketvirtadaliai apklaustųjų (76 proc.) mano, kad jų pajamos artimiausią pusmetį nesikeis. Kas antras (49 proc.) namų ūkis mano, kad išlaidos didės, o pajamų augimo tikisi tik 7 proc. apklaustųjų. Kaip ir anksčiau, gyventojai (beveik kas antras respondentas) labiausiai nerimauja, kad artimiausią pusmetį brangs maisto produktai.

Naujausioje namų ūkių apklausoje gyventojų klausta ir apie emigracijos tendencijas.

„Rezultatai rodo, kad tiesiogiai arba netiesiogiai emigracija yra palietusi beveik du trečdalius Lietuvos šeimų. Tarp gyventojų įvardytų emigracijos priežasčių vyrauja ekonominės“, – teigė M. Šeškutė.

Išvykusiųjų dirbti ar gyventi į užsienį giminaičių turi trys iš penkių (61 proc.) namų ūkių. Pagrindinės emigracijos priežastys, anot apklaustųjų, – nepakankamas pajamų lygis Lietuvoje (35 proc.), geresnių gyvenimo sąlygų paieška (31 proc.) ir prasta ekonominė padėtis šalyje (29 proc.). 11 proc. ir 14 proc. namų ūkių teigė, kad pagrindinė artimųjų emigracijos priežastis buvo didelė socialinė nelygybė šalyje ir ilgos, bevaisės darbo paieškos.

Namų ūkių apklausos rengiamos du kartus per metus, jos skirtos namų ūkių taupymo ir skolinimosi įpročiams ir priežastims nustatyti bei išsiaiškinti, kaip namų ūkiai vertina savo dabartinę finansinę padėtį. Į apklausas įtraukti ir klausimai apie namų ūkių ateities lūkesčius – finansinės būklės pokyčius, taupymo ar skolinimosi planus.